Angati 7

1 Ojo ehumani ol obolo’to jyo Setefano, Arai erre hunia ahode? 2 Itarraŋ Setefano ojo, Itai illarak hoŋ iko monyye hoŋ, itaniŋyete jihoŋ. Oleyo nya Hollum olo akwatan jyo hohonyi hohoi Abramo howon inyi ifau Mesopotamia, hobeŋ inyi ottu imiji Haran. 3 Bwo ojo Hollum jihonyi, “Obusak ahaŋ iko afau hatai, ilo jyo afau en etahutak adi ni iye.” 4 Tania obusak inyi afau Kaldea bwo ottu imanyari imiji Haran. Ihalu aye monyonyi, iyauno Hollum Abramo to fau ania many jyo afau ana an imanyati tai ihwania. 5 Ati obeŋ Hollum isyo jihonyi obo amaji dwadi amaji on omuta bebe, ati ocorok Hollum jo esyo adi inyi afau ana jyo lonyirok honyi dwadi obeŋ obo eito jihonyi. 6 Bwo fe ojo Hollum to aati hutto woyo honyi jo amanyai adi isi jyo obo afau bwo ittigemye adi aati isi dia ta aŋasi esiha aŋwan. 7 Ati ojo Hollum, “Aŋot adi ni aati hulo afau an itilopico’to isi ette adi isi fwan addi litahabuyere ani jyo afau ana.” 8 Isyo Hollum bwo fe jyo Abramo efahi ono aŋoto. Ara nya Abramo monye Isako bwo oŋot inyi lonyi honyi to oloŋ itahottohunihi. Ara nya Isako monye Yakobo bwo Yakobo monye hohonyok hohoi hinya hulo ’tomon harrihai. 9 Attati hohonyok hohoi haini jyo Yosefo ette isi itinyyaŋana inyi ifau Masir. Ati arasa Hollum irrirriyo inyi. 10 Ette italwahuna inyi t’ettigemita honyi bwo itilofere inyi ihosyere Faro hobu olo Masir ette Faro muno inyi bwo ihanak inyi eleittok olo ahaŋ honyi iko afau Masir daŋ. 11 Ninya lattu ahure iko eŋwati ifau Masir bwo Kanana, obeŋ aŋiyo jyo hohonyok hohoi. 12 Itaniŋu Yakobo jo owoni ema ifau Masir ette inyi ifahina hohonyok hohoi dia edahit etteri. 13 Jyo edahit etarrihi italeyehi Yosefo ahwan honyi jyo illarak honyi ette itahutana hutta haŋ hosi daŋ jyo Faro. 14 Ojo teyya ette Yosefo itasaruna monyonyi Yakobo bwo aati daŋ hutta haŋ hosi; arai nya isi awati atomwana hattarik homiet. 15 Olo Yakobo Masir ette ye dia iko hohonyok hohoi. 16 Bwo lonyirok hosi inyyaharai nahwattek hosi limiji Sekama linuhaniere isi lilume ninya inyyaŋu Abramo ta agurusi jyo lonyirok Hamora imiji Sekama. 17 Al ilyaha asaa ono ecorit ono Hollum on ocorok nya inyi jyo Abramo, alwalwajunie nya aati to fau Masir. 18 Odyoto nya hobu lobo olo Masir ol obeŋ nya omijak Yosefo. 19 Inyob inyi hohonyok hohoi bwo ittigemyo isi ette ifahina isi hetebirorohi olodolyo hosi daŋ addi. 20 To oŋitek huna isiuni Mose bwo ilaman inyi jyo Hollum. Tania amanya nya inyi ayafajin hunihoi ihaji monyonyi. 21 Bwo inya ifihani isi inyi ilet, onyurak ŋarri Faro inyi ette iyaro inyi ihaji honyi ihwa lonyi honyi. 22 Ittiyenu nya Mose olofyoro daŋ huno aati Masir ette ilofyoro te ekyanita iko te ehanita honyi. 23 Inya arai aŋasi honyi atomwana aŋwan igigilo inyi ilari imijyere illarak honyi, lonyirok Israele. 24 Igonyu inyi obo olo Masir ihanio on orroho jyo olo Israele ette inyi lwak olosi ette bak Amasiritanani inienuniere. 25 Igigilo inyi jo omijani adi illarak honyi jo ifak Hollum inyi ilwahyere isi ati obeŋi isi itaniŋye. 26 Ottu inyi to obo oloŋ ette inyyak fe nyurana omuk hulo Israele hul aŋalafai isi arrihai, ati awak nya inyi itimwarana isi ette jaran jihosi, Hulo, anyo ihaniete tai on orroho? Ibyaŋata tai imijana jo irata tai illarak? 27 Ati lepalani osula inyi addi ette jaran, Ŋai ihanak iye eleittok hohoi bwo fe ahaŋotoni hiram hohoi? 28 Iwak iye ani ’tohoro ihwa olo Masir oŋole ittoho iye ŋoleŋole? 29 Itaniŋu Mose nekyana ana ette ifuho ette leten many lifau Midiana bwo dia ayama inyi ŋorwoi honyi ninya isihi’to inyi laduri arrihai. 30 Ihalu aŋasi atomwana aŋwan oleyo anjelo jihonyi to mur ilyaha idoŋe ono Sinai bwo oleyo te eema on owulo iyyani. 31 Ninya ligonyu Mose ana illilliha inyi ette leten limijyere. Halama inyi kai, ette ekyana ono Hobu ’tuna on ojo, 32 “Ani Hollum olo hohonyok hoi, Hollum olo Abramo, olo Isako, olo Yakobo.” Tania ikikiro Mose bebe ette baŋi amijo adia. 33 Ojo Hobu jihonyi, “Ohou amuha to hejek hoi addi nyo ara amaji an iwotyari iye ania amaji on odwa. 34 Egonyu ni ettigemyo ono aati hoŋ ifau Masir bwo etaniŋu ni etudeta hosi, tania inyi an attuniere ni litalahuniere isi. Waŋ, efak ni iye lifau Masir.” 35 Mose alya linya ihari laati Israele ojori, Ŋai ihanak iye eleittok iko ahaŋotoni hiram? Ifak nya Hollum inyi irari eleittok bwo fe ahetalahani ta alwahyo ono anjelo ol oleyo’to ’totwa ’yani. 36 Orihu nya Mose isi addi te ehanio honyi edwariti iko etamijanita ifau Masir. Allaŋi isi aari on odo ette isi itunyita limur aŋasi atomwana aŋwan. 37 Inyi Mose alya linya ojo’to jyo aati Israele jo, “Itadetu adi Hollum t’ehiji illarak hatai obo eyani sayyo jihatai ihwa ani.” 38 Inyi fe Mose alya linya owoni’to iko laati imur ette anjelo ikyana jihonyi iko jyo hohonyok hohoi ’totwa doŋe Sinai bwo isyarak jihonyi efahita isyaraniere hohoi. 39 Ati ihari nya hohonyok hohoi aniŋyo inyi. Igigiloi nya isi ta atajya hosi icahari Masir. 40 Ojori isi jyo Arone jo, “Ihuhumak jihohoi omuk ajohin oŋida orihotye hohoi, nyo Mose linya orihuno’to hohoi to fau Masir, ebeŋ hohoi emijak anyo anya inyi.” 41 Ette isi ’yeuna arrijori tawo to oŋitek hwa ette isyarana ehuma jihonyi nyo omunoi nya isi ta neyyet otto has hosi. 42 Oyuhorok nya Hollum isi ette busana isi itahabuyere ajohin hosi hutta fau ihwa igyoroni ibuk ono eyak sayyo, “Itai lonyok Israele, ara ati inyi jihoŋ An isyatta nya itai acaŋi hun oŋoti iko ehumita Ta aŋasi atomwana aŋwan to mur? 43 Iyatti nya itai aji ono ajok Molok Bwo fe elelyef ono ajok Repan; Isi arrijorihyen hun ihuhumata tai Ittata tai itahabuyo isi. Tania eyaru adi ni itai addi litallaŋari itai amiji Babolona.” 44 Hohonyok hohoi owoni nya iko aji ono Hollum limur, an ihuhumani nya isi ihwa ikyana nya Hollum jyo Mose ette itahutana inyi arrijori honyi. 45 Iyaŋunie hohonyok hohoi inyi iko Yosua, ninya ofwonnierek isi imanyari imisihi hun isyo Hollum jihosi lihalu itatturyo hosi aati teyya. Amanyai nya isi dia many oŋitek hunya ilettohori Davide. 46 Omuno Hollum Davide tania awak Davide ihuhumana naji to Hollum olo Yakobo. 47 Ati lara nya Solomone loduhok haji nya. 48 Ati obeŋ Hollum al agalik’to daŋ oremik manya lihasik hun ihuhumani ta ahas ihwa igyorok nya eyani sayyo, 49 “Ojo Hobu, Ara edou ihwa akurus hoŋ Bwo afau ihwa amaji ibalori hejek hoŋ. Anani haji ’tadi ihuhumana tai jihoŋ? Anani maji ’tadi an ayiryari ni? 50 Obeŋ ara nya aani hoŋ ihuhum erre daŋ?” 51 Itai aati hul ogoli osi bwo arai ayyaha hatai iko atajya hatai ihwa huno paganohyen, iduloro tai daŋ etihotyo Oloyiri ol Olibo. Ihaniete tai ihwa ihanie nya hohonyok hatai. 52 ngai olo eyak sayyo inya obeŋi hohonyok hatai ittigemye? Bwo ottohori nya isi eyak sayyo hinya iramye’to isi attuna ono lya ol olibo. Inyi alya al itinyyaŋana tai bwo ittohoro. 53 Itai luŋa lefwotok ifahita jyo anjelohyen, ati iduloro tai mesyo. 54 Itaniŋuni isi ekyanita hunia ette isi iloŋojita bebe bebe ette hony aala hosi jihonyi. 55 Ati ifut Setefano iko Oloyiri ol Olibo bwo ikikorik inyi idou ette igonyuna akwatan ono Hollum iko Yesu ol owotya oŋyatai Hollum. 56 Bwo ojo Setefano, Imijyete, egonyu ni edou obwanya bwo Lonyi tulo owotya oŋyatai Hollum. 57 Ati iwuwoŋitai isi on okwat bwo ottuhoni isi ayyaha hosi ette ŋyoron jihonyi daŋ arabotye. 58 Ette isi pihoro inyi addi to miji bwo irwoŋye inyi ta amorwoi. Attati ettigyamak honyi hohina aboŋojin hosi ette ibironia ihejek huno obo atulo afure honyi Saulo. 59 Ninya lirwoŋye isi Setefano omojo inyi ojo, Yesu Hobu, ifwotu yo oloyiri hoŋ. 60 Origoŋ inyi ette lwaha on okwat ojo, Hobu, heŋotok eyyau ana jihosi. Ninya lilyet inyi ana ette inyi ye.