ŋati 25

1 Ara iso obie ne ido iya hoduo hunna eyari lomohien inohosie atta efie haruaŋahini iko hayamani. 2 Erifaha ifa miet tara hosie ojo miet tara hosie daŋ elofere. 3 Ifa leyari rifahak lomosien inohosie, obe ifa isia eyari nobo hiyali iko isia. 4 Ati eyari ifa lofiorojok ihuloho ino yali he isia iko lomosien inohosie. 5 Ifa leliŋa hayamani, afire ifa isia ata ajotori.

6 Ati ifa harie owuana yo, ‘Itiriŋai, to hayamani! Ifeti abali anyar erwaŋahini iko inya.’ 7 Odiote hoduo niyya ahide atta hinyiak lomohien innohosie hotowule kai.

8 Ojo ino obe elofere hijo to inia elofere, ‘Isiara iyohoi lobo hiyali ehumak iyohoi to lomo nyo esaha hiyali nohoi.’ 9 Ati etiraŋ inia elofere hijo, ‘Obe iso oremik tohoi iko tahatai, ifeti inyaŋu tara ilia etinyaŋai ta hatai.’ 10 Ifa efie isia ade enyiaŋari, awoŋ hayamani, ojo ilia ilafa ediarak wati inohosie ata efie iko inya to muno no hiyama, ata ikat higafulo.

11 Ta halu nia afanu hoduo inara ata hijo, ‘Etok, etok, aŋa te iyohoi.’ 12 Ojo inya ata hitiraŋ hijo, ‘Dede ajo naya ta hatai, abe naya ayen itai.’

13 Ihuma riŋa hijo, nyo ebe itai eyyen holoŋ iko saa.

14 Ara iyya tuŋani ille awak eno anobo doŋe; ellilloŋ inyia hegiamak illohonyie atta hisio to hosie ibariti innohonyie. 15 To lobo esio inyia arobiyaha miet, ojo tolobo esio inyia arik, to lobo esio arobiya lobotie. Omoju lobo inno honyie iyya to ofioroho innohonyie, atta tuŋani lia eno hikoi nohonyie. 16 Atta tuŋani lafa omoju innohonyie miet emak innohonyie to suk atta inyiak etidietu innak arobiyaha miet. 17 Atta lafa omoju innohonyie arobiyaha arik atta hinyiak arrumu innak arik. 18 Ojo hegiamani lafa omoju nohonyie nobotie atta hibwok iwure atta eŋofok nohonyie te ettok lohonyie.

19 Ta halu honyie acohini ettok lo hegiamak liyya ehuhumari hirro inno arobiyaha he isia. 20 Awoŋ hegiamani lafa omoju innohonyie miet atta afonik arobiyaha miet to hide he innafa esio ettok to honyie. Atta inyia hijo, ‘Ettok, esio ifa iyye nayya arobiyaha miet. Torriŋai, arrumu nayya ifoniti innohosie miet.’

21 Atta ettok lohonyie hijo to honyie hijo, ‘Egiem iyye na anyar, hegiamani lo olibo! Ehum iyye hinief hirro hullo hitiŋi na anyar. Ehumak iso nayya iyye heniefitani lo hirro arria. Tojiŋak to mune no ettok lohoi.’

22 Atta hegiamani lafa efwotu arobiyaha arik awoŋ atta hijo, ‘Ettok, esio ifa iyye nayya arobiyaha arik. Towolo, afonik nayya arik te innia.’

23 Ejo ettok to honyie hijo, Anyar binno, olibo iyye hegiamani le libo! Iyye heniefitani lo hirro hullo hittiŋi; esio iso nayya iyye igem no hirro ariai. Tojiŋak to mune no lettok lohoi.’

24 Teya awoŋ hegiamani lafa omoju arobia lobotie atta hijo, ‘Ettok, ayyen nayya hijo ara iyye tuŋani le egol no; edieŋu iyye tara hunna ebe iyye eyehi, ojo iyye hidofe edieŋu hunna ebe iyye etisarek. 25 Abaŋ ifa nayya, atta nayya eŋofok arobiyaha innohoi ta fau. Towolo, ara inna nohoi.’

26 Ati etirraŋ ettok atta hijo to honyi, Erru iyye ejo hidofe ara hegiamani la ahalan, Eyyen iyye hijo adioŋo nayya tara mai inna abe nayya ayek ajo hidofe adioŋo ta mai inna abe nayya arwasak. 27 Ne esio ifa iyye arobiyaha innia hanaŋ to ottunari, ojo ta hawoŋ nanaŋ na aremik ida nayya efwotu isia he ifoniti innohosie. 28 Todumu iyari arobiyaha tara honyie isiara to hegiamani lo oyita arobiyaha tomon. 29 To tuŋani lo oyita, esio iso hiyyo to honyie arria. Ojo lo obe lobo owuon he innak hirro, odumu iso hiyyo tara honyie adde no owuon to honyie. 30 Ibirok hegiamani lo obe osiru ta mai no oriok, ta mai no owuon yio iko hirrita no hala.’

31 Ifa lawoŋ Lonyi Tuŋani to ohwo nohonye ojo Anjilohien daŋ iko inyia, etole iso inyia to ohwo nohonyie. 32 Eduduhahini iso misihi bi daŋ to hosiere honyie, obwany iso inyia hiyyo hamai hamai iyya obwany heyohoni kioro tara hine. 33 Efiyak iso inyia kioro oko hani inyiet, ojo hine oko hani ihorroŋ.

34 Ojo iso Habu to ilia illo owuon ta hani he inyiet honyie hijo, ‘Ifanu, itai illafa errumu jaha tara Monye hanaŋ, iturutak obie nahatai nafa ehuhumahini man to hitieri na fau. 35 Awodo ifa nayya atta hision nayya daha; eboto ifa nayya ejo itai atta hisio nayya amatat; ara ifa nayya ahatamononi atta itai hisio nayya haji, 36 alot ifa nayya aŋatturre atta itai eticiofok nayya; aŋwai ifa nayya eijo itai atta riŋa nayya; awoun ifa nayya ta babus atta itai fanu ta hanaŋ dia.’

37 Atta iso halibok hitirraŋ atta hijo, ‘Habu, anu ifa egonyu iyyohoi iyye le eniama atta iyyohoi hitidaha iyye? 38 Any ifa eboto itai iko hure atta iyyohoi hisio iyye amatat? Anu ifa egonyu iyyohoi iyye ahatamononi atta iyyohoi hisio to hoi haji? 39 Anu ifa egonyu iyyohoi iyye aŋatturre atta iyyohoi eticiofok to hoi boŋo?’

40 Ojo iso Habu atta hitirraŋ atta hijo to hosie, ‘Dede ajo nayya ta hatai, le egiem itai to lobo ilasi hanaŋ ille hittiŋ, egiem itai ta hanaŋ.’

41 Teya ejo inyia to ilia owuon toko hani ihoroŋ, ‘Ifeti ade tara naya, itai illia epitahini to hima no losio fur nafa odiarahini to Sitan iko anjilohien illo honyie, 42 nyo awodo ifa naya ati ebe itai esio nayya ŋiria; eboto ifa naya ati ebe itai esio naya hifioŋ; 43 Ara ifa naya hatamononi ati ebe itai eyari naya ahotwai; awuon ifa naya aŋature ati ebe itai esio naya boŋo; aŋwai ifa naya to babus, ati obe lobo lo oriŋa ta hanaŋ naya.’

44 Teya etirraŋ iso isia hijo, ‘Habu, anu ifa egonyu iyohoi iye le ewodo, kuya le eboto iko hure no hifioŋ, kuya le ewuon iyya lolufa kuyya aŋatturre, kuya le eŋwai, kuyya le efita to babus, ejo iyohoi ebe eremik hiluak iyye?

45 Teyya etirraŋ inyia isia hijo, ‘Dede ajo naya ta hatai, le ebe itai egiem to lobo letiŋ tara ilia, ebe itai egiem to nayya, 46 Ofu iso inia adde to hitigiama no hima no osio fur, ojo halibok to manya no osio fur.”